Mokslininkai nustatė, kad norint išlaikyti rūgščių - šarmų pusiausvyrą, apie 80% dienos maisto turėtų būti šarminantis ir tik 20% rūgštinantis. Tačiau įprastoje europietiškoje mityboje šis santykis dažniausiai yra atvirkštinis: suvalgome per mažai šarmus teikiančio maisto - vaisių ir daržovių. Dažniausiai valgome maistą, organizme suskylantį į rūgštis. Moksliškai įrodyta, kad gyvulinis daug baltymų turintis maistas (mėsa, dešros, žuvis, jūros gėrybės, sūriai) organime suskyla iki rūgščių. Pakankamą baltymų kiekį reikėtų stengtis gauti ne iš gyvulinės, bet iš augalinės kilmės maisto.
Įrodyta, kad rūgščių gamybą organizme skatina gazuoti gaivieji gėrimai.
Maistas, kuriame daug šarminių medžiagų (švieži vaisiai ir daržovės), padės Jums išlaikyti gerą sveikatą. Toks maistas yra pagrindinis vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų šaltinis. Maisto įtaką rūgščių – šarmų pusiausvyrai galite įvertinti rūgščių – šarmų skaičiuoklės pagalba.
Šiek tiek istorijos...
Nustatyta, kad dauguma maisto produktų, kurie buvo vertingi anksčiau, šiandien turi akivaizdžiai mažiau esminių šarminių mineralinių medžiagų. Taip yra dėl rūgščių lietų nualintos žemės, į masinę produkciją orientuotos žemdirbystės metodų. Šarminių mineralinių medžiagų vėliau sumažėja dėl maisto perdirbimo procesų.
Prisiminę žmogaus evoliuciją pamatytume, kad 100 000 mūsų protėvių kartų buvo medžiotojai ir laukinių augalų rinkėjai. Didesnę jų raciono dalį sudarė augalai, riešutai, vaisiai, uogos – daug šarminių medžiagų turintys maisto produktai. Vėlesnės 500 protėvių kartų vertėsi žemdirbyste ir jų dietoje atsirado krakmolingų produktų: duonos, makaronų, bulvių, ryžių, taip pat galvijų mėsos ir pieno produktų. Dar vėlesnės 10 kartų jau gyveno industrinėje visuomenėje ir tik 2-3 paskutinės kartos maitinasi technologiškai perdirbtu maistu. Taigi mūsų genai nesiskiria nuo protėvių genų ir visi mūsų organizmo procesai yra adaptuoti maistui, kurį valgė daugelio kartų protėviai. Tačiau šiuolaikinio žmogaus maitinimosi įpročiai (greitas, technologiškai apdorotas maistas, gazuoti gaivieji gėrimai, per daug baltyminio maisto ir per mažai vaisių, daržovių,) didina žmogaus organizmo apkrovimą rūgštimis, jis mažiau gauna mineralinių medžiagų ir mikroelementų.
Įrodyta, kad rūgščių gamybą organizme skatina gazuoti gaivieji gėrimai.
Maistas, kuriame daug šarminių medžiagų (švieži vaisiai ir daržovės), padės Jums išlaikyti gerą sveikatą. Toks maistas yra pagrindinis vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų šaltinis. Maisto įtaką rūgščių – šarmų pusiausvyrai galite įvertinti rūgščių – šarmų skaičiuoklės pagalba.
Šiek tiek istorijos...
Nustatyta, kad dauguma maisto produktų, kurie buvo vertingi anksčiau, šiandien turi akivaizdžiai mažiau esminių šarminių mineralinių medžiagų. Taip yra dėl rūgščių lietų nualintos žemės, į masinę produkciją orientuotos žemdirbystės metodų. Šarminių mineralinių medžiagų vėliau sumažėja dėl maisto perdirbimo procesų.