Vidutinio baltymų kiekio maiste ribojimo poveikis pacientams, sergantiems idiopatine hiperkalciurija ir kalcio nefrolitiaze
Giannini ir kt., Am J Clin Nutr 69:267-271 (1999)
Trumpa charakteristika
Jeigu baltymų kiekis, patenkantis į paciento, kuriam jau yra hiperkalcemija su kalcio nefrolitiaze organizme, ribojamas, kraujo pH šarmingumas pakinta reikšmingai (pH 7,34 ≥ 7,37). Tai veikia ir kalcio kiekį: sumažėja jo pašalinimas pro inkstus ir oksalatų koncentracija šlapime, padidėja citratų koncentracija šlapime.
Inkstų akmenų (kalcio oksalatų akmenų) susidarymo riziką galima sumažinti vartojant mažiau baltymų, didinant citratų ir mažinant kalcio bei oksalatų koncentraciją šlapime, mažinant metabolinę acidozę. Didelis citratų, surišančių kalcį, kiekis šlapime gali sustabdyti kalcio oksalatų akmenų formavimąsi.
Santrauka
Giannini S, Nobile M, Sartori L, Dalle Carbonare L, Ciuffreda M, Corro P, D'angelo A, Calo L, Crepaldi G
Nefrologijos skyrius, Padovos universitetas ir Nacionalinis tyrimų tarybos centras, Italija.
giannini@ux1.unipd.it
Įvadas. Didelis kasdienis baltymų suvartojimas yra nemažas nefrolitiazės atsiradimo veiksnys dėl gebėjimo padidinti kalcio kiekį šlapime ir paskatinti litogenezę daugeliu kitų mechanizmų.
Tikslas. Patikrinti baltymų kiekio maiste vidutinio apribojimo poveikį pacientams, sergantiems hiperkalciurija.
Tyrimo metodas. Tirta 18 pacientų (10 vyrų ir 8 moterys, 45,6 (± 12,3) metų), kurie sirgo idiopatine hiperkalciurija ir kurių inkstuose buvo akmenų. Prieš 15 dienų dietą ir po šios dietos, kurios metu pacientai vartojo 0,8 g baltymų × kg-1 x d-1 ir 955 mg kalcio, buvo atlikti pagrindiniai kalcio metabolizmo bei šlapimo rūgšties kraujo serume ir šlapime tyrimai, nustatytas oksalatų, citratų ir prostaglandinų E2 šlapime kiekis.
Rezultatai. Karbamido su šlapimu po dietos išsiskyrė mažiau (P < 0,001). Po baltymų kiekį ribojančios dietos kalcio (P < 0,001), šlapimo rūgšties (P < 0,005), oksalatų (P < 0,01) ir hidroksiprolino (P < 0,01) kiekis šlapime sumažėjo, o citratų kiekis šlapime padidėjo (P < 0,025). Kraujo pH po dietos, kurios metu buvo vartojama mažiau baltymų, padidėjo (P < 0,05). 1,25-dihidroksicholekalciferolio (kalcitriolio) koncentracija reikšmingai sumažėjo (P < 0,025), o paratiroidinio hormono padidėjo (P < 0,001). Kreatinino klirensas po dietos turėjo polinkį mažėti (106,4 (± 4,8), palyginti su 97,5 (± 5,7) ml/min.). Po dietos sumažėjęs šlapimo rūgšties kiekis koreliavo su kalcitriolio koncentracija (r = 0,57, P < 0,05) ir karbamido sumažėjimas šlapime teigiamai koreliavo su hidroksiprolino išsiskyrimu (r = 0,58, P < 0,01).
Išvados. Pacientams, kuriems buvo hiperkalciurija, baltymų kiekio maiste vidutinis apribojimas sumažino kalcio išsiskyrimą, daugiausia dėl sumažėjusios rezorbcijos kauluose ir renalinio kalcio netekimo. Panašu, kad abejas poveikis pasireiškia dėl sumažėjusios egzogeninės rūgštinės aplinkos. Be to, tokiems pacientams baltymų kiekio maiste ribojimas gerina bendrą litogeninę situaciją.
Giannini ir kt., Am J Clin Nutr 69:267-271 (1999)
Trumpa charakteristika
Jeigu baltymų kiekis, patenkantis į paciento, kuriam jau yra hiperkalcemija su kalcio nefrolitiaze organizme, ribojamas, kraujo pH šarmingumas pakinta reikšmingai (pH 7,34 ≥ 7,37). Tai veikia ir kalcio kiekį: sumažėja jo pašalinimas pro inkstus ir oksalatų koncentracija šlapime, padidėja citratų koncentracija šlapime.
Inkstų akmenų (kalcio oksalatų akmenų) susidarymo riziką galima sumažinti vartojant mažiau baltymų, didinant citratų ir mažinant kalcio bei oksalatų koncentraciją šlapime, mažinant metabolinę acidozę. Didelis citratų, surišančių kalcį, kiekis šlapime gali sustabdyti kalcio oksalatų akmenų formavimąsi.
Santrauka
Giannini S, Nobile M, Sartori L, Dalle Carbonare L, Ciuffreda M, Corro P, D'angelo A, Calo L, Crepaldi G
Nefrologijos skyrius, Padovos universitetas ir Nacionalinis tyrimų tarybos centras, Italija.
giannini@ux1.unipd.it
Įvadas. Didelis kasdienis baltymų suvartojimas yra nemažas nefrolitiazės atsiradimo veiksnys dėl gebėjimo padidinti kalcio kiekį šlapime ir paskatinti litogenezę daugeliu kitų mechanizmų.
Tikslas. Patikrinti baltymų kiekio maiste vidutinio apribojimo poveikį pacientams, sergantiems hiperkalciurija.
Tyrimo metodas. Tirta 18 pacientų (10 vyrų ir 8 moterys, 45,6 (± 12,3) metų), kurie sirgo idiopatine hiperkalciurija ir kurių inkstuose buvo akmenų. Prieš 15 dienų dietą ir po šios dietos, kurios metu pacientai vartojo 0,8 g baltymų × kg-1 x d-1 ir 955 mg kalcio, buvo atlikti pagrindiniai kalcio metabolizmo bei šlapimo rūgšties kraujo serume ir šlapime tyrimai, nustatytas oksalatų, citratų ir prostaglandinų E2 šlapime kiekis.
Rezultatai. Karbamido su šlapimu po dietos išsiskyrė mažiau (P < 0,001). Po baltymų kiekį ribojančios dietos kalcio (P < 0,001), šlapimo rūgšties (P < 0,005), oksalatų (P < 0,01) ir hidroksiprolino (P < 0,01) kiekis šlapime sumažėjo, o citratų kiekis šlapime padidėjo (P < 0,025). Kraujo pH po dietos, kurios metu buvo vartojama mažiau baltymų, padidėjo (P < 0,05). 1,25-dihidroksicholekalciferolio (kalcitriolio) koncentracija reikšmingai sumažėjo (P < 0,025), o paratiroidinio hormono padidėjo (P < 0,001). Kreatinino klirensas po dietos turėjo polinkį mažėti (106,4 (± 4,8), palyginti su 97,5 (± 5,7) ml/min.). Po dietos sumažėjęs šlapimo rūgšties kiekis koreliavo su kalcitriolio koncentracija (r = 0,57, P < 0,05) ir karbamido sumažėjimas šlapime teigiamai koreliavo su hidroksiprolino išsiskyrimu (r = 0,58, P < 0,01).
Išvados. Pacientams, kuriems buvo hiperkalciurija, baltymų kiekio maiste vidutinis apribojimas sumažino kalcio išsiskyrimą, daugiausia dėl sumažėjusios rezorbcijos kauluose ir renalinio kalcio netekimo. Panašu, kad abejas poveikis pasireiškia dėl sumažėjusios egzogeninės rūgštinės aplinkos. Be to, tokiems pacientams baltymų kiekio maiste ribojimas gerina bendrą litogeninę situaciją.